Taip prasėdėjau tikrai ilgai. Na dar buvau nuėjusi nusipirkti daugiau kakavos.Ir... Deja neišvengiau blyksčių bei žvilgsnių. Dar keli net bandė mane kalbinti. Oj puikios nuotraukos pateks į laikraščius. nežinia kuo apsirengusi Emersų mergaitė menų mokykloje mokosi matematiką. Bet stengiausi apie tai negalvoti. Pamačiusi, kad jau daug kas eina link aktų salės, ten pasukau ir aš. Nuėjau prie savo nuotraukų ir pradėjau laukti. Ilgai laukti nereikėjo, nes mano pavardė iš "E", tad greitai mane pakvietė ant scenos.
- Amelija Emers, Niujorko menų mokykla labai džiaugėsi, kad tu čia mokeisi ir tikimės...
- Bla bla bla... Ir bla bla bla. Tą patį dirkė kartoja kiekvienam , tai net neįdomu, ką sako..
- Kodėl jūs savo nuotraukas darėte lietuje? - pasigirdo balsas iš komisijos. Tai nėra neįdomu. Kodėl jie panoro mane klausinėti, juk niekam to nedarė.
- A.... Manau, kad grožį galime pamatyti ne tik saulėje, bet ir lietuje. Visiems lietus sukelia niūrią nuotaiką, tad norėjau parodyti, jog nebūtinai taip gali būti. Kartais lietus gali suteikti daug daugiau džiaugsmo nei saulė..
- Aišku. Jau atsakei ir į antrąjį klausimą, kodėl tie vaikai ten tokia linksmi. Įskaityta.
- Šaunu! - sušuko direktorė. - Sveikiname tave baigus menų mokyklą su pagyrimu.
Aš nusišypsisojau. Ir kaip tik tada, kai direktorė teikė man diplomą iš salės išgirdau Saros ir Klojos balsus:
- Tai ką slapta fotkinai tuos žmogėnus? Turbūt jie buvo tokie baisūs, kad photoshop`as buvo vienintelė išeitis?
Tada pasigirdo juokas. Aš greit griebiau diplomą ir grįžau į savo vietą. Jos tikrai nepraleido progos man sugadinti dar labiau šią dieną.
- O ir apsirengė kaip! Tai purvas jau madoje? Klausykite!!! Tikriausiai tas smūgis į makaulytę labai paveikė tavo smegenėles?
Dabar salėje jau buvo tylu ir nejauku. Po geros minutės tik direktorė nutraukė tylą:
- Dabar į sceną kviečiu Luką Elgerį.
To tai aš nesitikėjau. Kaip Sara drįso taip su manimi pasielgti? Negi aš jai nė kiek nerūpėjau? na tegul dar nesidžiaugia. Aš irgi galiu sugadinti jai baigiamąjį. taip ir padarysiu. O dabar turėjau ramiai sėdėti ir ištverti visų žvilgsnius. Laikraščio nebus išvengta. Tai jau tikrai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą