O po valandėlės kitos, aš jau gulėjau lovoje, savo kambaryje ir mąsčiau apie būsimas nuotraukas. Aš taip dėl jų nekantravau, kad ilgiau nei minutei negalėjau nukelti savo minčių kitur. Netikėtai į duris pabeldė Eliotas:
- Nu... labas, sesute, - tai aš vadinu tipišku septyniolikmečio pasisveikinimu. - kaip tavo smegenėlės laikosi? Girdėjau, kad šiandien truputį prisidirbai?
- Ai, atstok geriau. nevaidink, kad aš tau čia labai rūpiu. geriau sakyk ko nori.
- Ok. Tai vat.. Pirmiausia linkėjimai nuo Saros. Sakė, kad nepyktum ant jos.
- Ir viskas?
- Nu ne... Dar sakė, kad supranta, jog nebebūsite tokios draugės kaip seniau. Na, o dabar prie svarbiausio dalyko. Žinai Džesiką Dorf?
- kas gi jos nežino, - suprunkščiau aš.
Toji Džesė yra naujoji Niujorko -žvaigždutė. Ji yra labai graži, tad dirba modeliu. Na dar ji dažnai pristato mamos kolekcijas.
- Na... Ji mano mergina...
- Dar viena? - nesulaikiusi juoko tariau aš. - Ar tau jų negaila?
- Na, nesvarbu, - nesusilaikęs nusišypsojo ir Eliotas. - Žodžiu šią vasarą mes norime pakeliauti po Europą.
- Ir prie ko čia aš?
- Na... Tu turi padėti įtikinti tėvus, kad išleistų.
- Nežinau...
- Nagi, būk tikra jaunesnioji sesutė, - pradėjo gražbyliauti jis.
- Na gerai, bet tu man būsi skolingas dar vieną paslaugą.
- Kaip man palengvėjo. Nu tada sutarta.. Dabar ilsėkis, nes man reikia, kad būtum blaivaus proto. Atia.
- Mhm..., - kiek įsižeidusi sumurmėjau aš.
Kartais Eliotas būna kandus ir erzinantis, tačiau jis yra geros širdies, nors ir mėgsta prisidirbti. Mes, galima sakyti, esam puikūs sąjungininkai susimokant prieš tėvus. Na aš jį tikrai labai myliu myliu, ir žinau, kad aš jam taip pat tūpiu, nors tiesiogiai to niekada neparodome.
Jau buvo vėlu. Pats laikas miegoti, tad aš įsijungiau šviesą ir pradėjau galvoti apie šią dieną. Kokia ji buvo įdomi...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą