Naktį prastai miegojau. Tad nubudau su šiokiu tokiu galvos skausmu. Tačiau ne jis man dabar rūpėjo. Jau už valandos prasidės pristatymas, o aš dar net nepasiruošiau. Greitai nusiprausiau, susišukavau, tik nė nenumaniau ką rengtis. vakar visiškai pamiršau pasirūpinti apranga. Kiek pasiraususi spintoje, išsitraukiau džinsus. Kad ir kaip būtų keistas, radau savo marškinėlius. jie balti, truputį paraukti tirs apykaklę ir su dideliu rudu diržu per juosmenį. Jiems gal jau daugiau nei dveji metai. Daug kas, kai pamato mane su šiais marškinėliais be galo nustemba. Juk tai iš labai senos mamos kolekcijos. tačiau man nerūpi. Dar pasiėmiau pilką švarkelį ir rankinę. Liko dar susirasti batus. tačiau labai skubėjau ir čiupau pirmus pasitaikiusius (gerai, kad tai buvo ne sportbačiai). Kad ir kaip mama pyko, tačiau iš namų išlėkiau nevalgiusi.
- Oooo... Štai ir panelė Emers. Kodėl vėluojate, - sarkastiškai tarė Džimis, kai įsėdau į automobilį.
- Tu tik spausk. Aš negaliu vėluoti.
Automobilyje laikas slinko labai lėtai, nors ir važiavome tik apie trisdešimt minučių. Kai įžengiau į aktų salę, aš apstulbau. Visi čia buvo pasipuošę vakariniais drabužiais. Tik aš viena buvau su džinsais, senais marškiniais ir, švelniai tariant, nelabai švariu švarkeliu. Kad jis purvinas, pamačiau tik pakeliui. Juk aš jį vilkėjau tą vakarą, kai mane apiplėšė!
- Ami, kaip tu atrodai!!! - "pasisveikino" su manimi Liza, mano bendraklasė. Ji yra visai gera mergina, draugiška, suprantanti. na kartais kiek kandi, tačiau teisi.
- Ir tau labas.
- Juk bus vakarėlis po atsiskaitymų...
- Žinau. Aš į jį neisiu.
- nagi eik. Aš juk nenorėjau tavęs atkalbėti, kad neitum. Tik nesuprask manęs klaidingai.
- Ne, viskas gerai. tiesiog šiaip neturiu nuotaikos. Prastai išsimiegojau. Na einu prie nuotraukų. reikia pažiūrėti, ar viskas savo vietose.
- Ok, iki.
- Iki, susitiksim egzuose.
Nuėjau prie savo nuotraukų. Viską apžiūrėjau. tuomet persimečiau keletą žodžių su parodos dalyviais. Po kurio laiko atėjo mokytoja Lemens ir visiems pranešė, kad reikėtų išeiti iš salės, nes už kelių minučių pasirodys komisija. Taigi nuėjau prie paradinių mokyklos durų. Ten buvo gan patogūs krėslai. Tad iš kavos aparato nusipirkau kakavos, atsisėdau ir pradėjau ja mėgautis. Vėl gi sulaukiau krūvos žvilgsnių iš lankytojų. Na jų čia sulaukia daug mokyklos moksleivių, mat čia mokosi vien turčiai. Bet aš... Dar taip apsirengusi! Kad tik kokie žurnalistai manęs nenufotografuotų, nes pakui visur matytųsi pritrenkiamos antraštės: "Mados klyksmas!! Pagal Emersus į madą atkeliauja purvas" arba "Dizainerė Emers nebeturi įdėjau". o dar geriau : "Klaudija Emers gaili savo drabužių vaikams!!".
Mama mane užmuštų. na, bet nieko nepadarysiu. Nusprendžiau patikrintis savo rankinę. ir ką gi radau? Ogi matematikos vadovėlį. Negi tokią dieną reikės mokytis matieką? Pasirausiau giliau ir, deja, nieko daugiau neradau. Tad traukiau tą vadovėlį lauk ir pradėjau kartotis. Nors ką čia kartotis? Tiksliau mokytis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą