- Ei, Ami!!!
Mane sustabdė Eliotas, kai jau ruošiausi eiti į kiemą pas Martį ir Elę.
- Ką!!!
- Mama užmiršo tau pasakyti, kad grįžtum aštuntą.
- Kodėl?
- Nes eisim į vakarėlį.
- Ir vėl...
- Taigi tai tik vakarėlis. Nueisim, pabūsim, paaukosim pinigų.
- Kam?
- Nežinau. Man nesvarbu. Tai va.
- Ok, grįšiu aštuntą. Beje pajudinau reikalus su Brazilija.
- Gerai. O ką sakė, kai užsiminei.
- Pradžioje buvo giežtai prieš, bet paskui sakė, kad pagalvos.
- OOooo... Super.
Netrukus jau su Ele ir Martynu ėjom į Brodvėjų. Norėjau jiems parodyti kaip visa tai atrodo. Kaip gi skambėtų, kad žmogus buvo Niujorke, bet nesilankė Brodvėjuje ir nematė kokio nors miuziklo?
- Turiu gerą žinią, - prasitariau.
- Na? - jau nekantravo Elė.
- Eliotas su savo pana sutiko varyt į Braziliją.
- Yes!! Taip ir maniau.
- Ir... Pradėjau įkalbinėti mamą. Ji sakė, kad pagalvos, o tai reiškia, kad ji beveik sutiko.
- Kaip gerai, - džiaugėsi ir Martynas
- Bet aišku reikia mums su Eliotu nepasisšiukšlinti.
Taip ir ėjome visą kelią, kalbėdami apie būsimą kelionę. Netrukus jau sėdėjome patogiuose krėsluose ir žiūrėjome populiarųjį miuziklą "Katės".
Paskui aš juos nusivedžiau į restoraną. Nežinau kodėl, bet šį kartą aš labai norėjau leisti sau apmokėti visas sąskaitas. Tad nuėjom į tikrai gerą gurmanišką restoraną. Sėdėjom, kalbėjom apie miuziklą, mėgavomės įvairiais patiekalais. Vienintelis rūpestis, kad nuo tokio maisto nesusuktų kokių vidurių. Kai pavalgėme, pajudėjome. Bet turbūt mums to buvo negana, nes pajudėjome link "Australian manmade". O šokoladų kiek ten!!! Man net širdis apsalo, kai pagalvoju apie juodą šokoladą su lazdyno riešutais. Ir saldainių nemažai, bet man jie mažiau rūpi.
Dar iki septynių liko kelios valandos, tad galėjome ką nors paveikti.
- Gal išsinuomokim kokį filmą ir pažiūrėkim, - pateikė pasiūlymą Elė.
- Man gerai, - tarė Martynas.
- Aišku. Netoliese žinau vieną nuomos punktą.
Kai nuėjome ir pradėjome rinktis, nebegalėjom apsispręsti, ką imti. Tad visi pasiėmėme po kelis filmus. Paskui nuėjome į jų mamos butą. O pamačiusi, aš apstulbau. Pasirodo ta moterėlė buvo gan pasiturinti. Ir kur gi ne!! Juk ji advokatė!
- Jūsų mama nesupyks, kad mane parsivedėte?
- Ne, ji grįš tik vakare, - nusiminė Elė. - Aš nesuprantu, kam ji visada nori, kad mes atvažiuotumėme, jeigu negali skirti mums laiko. Net kelių laisvų dienų nepasiima. Ai, nors ką aš čia kalbu. Einam žiūrėt filmo. Tik nuo kurio pradedam???
- Man nesvarbu, - tariau.
- Galim pažiūrėti kokią komediją, pavyzdžiui "Valentino diena". Ok?
- Gerai, - atsakiau.
- O aš tada einu paruošti kokių nors užkandžių. Bus visko, ko tik širdis geidžia, - nusišypsojo Martis.
O prisijuokėm iki soties. Man net pilvą skaudėti pradėjo ir nebegalėjau nutaisyti ramios veido mimikos. Mes ne kiek filmą žiūrėjom, o patys kvailiojom. Tik gaila, kad labai trumpai. Pasižiūrėjau į laikrodį. Jau pusė aštuonių!!! OMG...
- Jau turiu lėkti. Nes mama kitaip įsius ir mūsų planams galas!!! Ele, gali paskolinti plaukų šepetį. Neisiu gi tokia susivėlusi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą