_________________________________
- Oi, kaip pavargau. Kas žino kiek valandų? - paklausė Elė.
- Maždaug vidurnaktis, - atsakė Eliotas.
- Ei, gal einam pažiūrėt kokį siaubiaką. Sakėm, kad šiandien žiūrėsim filmus, o dar nei vieno normaliai nematėm.
- Ok. Kokį žiūrim?
- Gal "Kiti"?, - pasiūlė Džesė.
- Man gerai bet koks, -tariau.
- Nu tai tą ir žiūrim, - pasakė Martis.
- Ok.
Visi, nusivarę nuo kojų, išsidrėbėm ant lovos, prisikrovėme skanėstų ir įsijungėme filmą. Pradžioje visi dar kalbėjomės, tačiau vėliau pritrūkdavo tai vieno balso, tai kito, kol galų gale visi užmigome.
***
Rytas. Kai nubudau visi jau buvo atsikėlę, išskyrus mane ir Elę. kažin, kiek valandų... Atsikėliau, bandžiau pasirąžyti. Oi kaip viską skauda!! Kurgi neskaudės, kai vienoj lovoj miegojo penki žmonės. Na nieko čia nebepakeisi. Atsistojusi dar apžiūrėjau kambarį. Buvo tikrai... netvarkinga. Matosi, kad čia tikrai linkmintąsi. Na nieko, sutvarkys kambarių tvarkytojos. Paėmiau nuo palangės bilietus į Braziliją, kad niekur nedingtų, ir nuėjau į savo kambarį. Reikia nusiprausti. Būtinai. Pasiėmiau švarius drabužius, nusimečiau senuosius, apsigaubiau rankšluosčiu ir nupėdinau į vonią. Bet ten buvo šiokia tokia staigmena. Na ne visai šiokia tokia, o tikrai staigmena. Aš net atšokau atgal, kai kaktomuša atsitrenkiau į Martį. Pusnuogį Martį:
- Ot šūdas, - pradėjau trinti sutrenktą kaktą, o su laisva ranka laikiau rankšluostį, kad neapsinuoginčiau.
- Kaip tu čia atsidūrei?
- Na šiaip tai mano vonia ir aš čia prausiuosi, - atsakiau su šiokia tokia pašaipa.
- Labai atsiprašau. Tiesiog čia daug visko. Tik džiaugiausi, kad radau nors vieną vonią.
- Nieko tokio. o dabar šiaip... Jau nusiprausei?
- A. Taip. Gali eiti į vidų, - tarė jis ir pasitraukė iš kelio.
- Ačiū,- Įžengiu į vidų ir garsiai užtrenkiau vonios duris.
***
- Vaikai, eikit pusryčiauti!!! - sušuko mama.
Geras. Net keista, kad ji kažką pagamino pusryčiams. Vos tik baigiau praustis, nuskubėjau į virtuvę. Tik prie laiptų sutikau Martį:
- Klausyk, - tyliai tariau. - Tarkim, kad nieko čia ryte nebuvo. Gerai?
- Gerai. Ir dar kartą atsiprašau.
- Nieko čia tokio, o dabar einam valgyti.
Pusryčiaudami visi aptarinėjome kelionę. ką imsim ir taip toliau. Tad likusias dienas Niujorke nusprendėme tam ir skirti. Šiandien Džesė sugalvojo pavaikščioti po parduotuves. Tik mergaitėms. Na, man ta mintis nelabai patiko, bet sutikau, nes Elė labai nori naujų drabužių. O tuo tarpu Eliotas su Marčiu tikrai kuo užsiimti.
Kai papusryčiavome, išėjome į lauką:
- Na, tai kur pirmiausia važiuosim? - paklausiau.
- Pamatysi, - tarė Džesė ir nusivedė mus prie nerealiai graži\aus automobilio:
- Čia tavo? - paklausiau.
- Taip, - atsakė ji. - Jau kokius kelis mėnėsius su ja varinėju.
- Tai tu jau teises turi?
- Baik juokus. Aišku, kad ne, bet netrukus laikysiu. Na gerai, sėskit, panyčkos, ir varom.
- Bet, dabar aš neturiu pakankamai pinigų, - nusiminė Elė.
- Nesijaudink - tai ne bėda, - tariau.
- Bet..
- Jokių bet. Jei norėsi grąžinti, galėsi vėliau. Nesuk dabar galvos dėl tų popierėlių.
- Nu ok.
Ir su lig tais žodžiais nuvarėm tiesis į parduotuves.
Smagu buvo apsipirkinėti. Net aš prisipirkau naujų drabužių. O Elei radikaliai pakeitėme stilių. Dabar ji atrodo nerealiai. Jei tik norėtų galėtų eiti ir užimti mano vietą. Tikrai gražus modelis būtų.
Vėlai vakare grįžome prie namų ir kol iškraustėme maišus, nusivarėm galutinai. Eliotas su Marčiu buvo pas Elioto draugus. Sakė gerai pasismagino. Neligai dar visi pabuvo ir Martynas su Ele jau išvažiavo namo, o Džesė dar trumpam pasiliko. Kol Džesė su Eliotu aptarinėjo kelionę. Aš nuėjau į savo studiją pagaminti naujų nuotraukų. Per tas penkias dienas jų prisikaupė tikrai daug. Labai daug...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą