- Nežadink jos, - atsiliepė moteriškas balsas.
- Bet, taigi ji miega, kai mes turime linksmintis!!!
- Duok jai pamiegoti. Mes galime ir be jos viską aptvarkyti.
Tuomet aš staiga suvokiau, kad buvau užmigusi ir kad manęs jau ieško.
- Nemiegu aš, - garsiai nusižiovauju.
- Oooo, labas, miegale, - nusišypsojo Džesė.
- Hi. Kiek laiko aš miegu?
- Apie valandą. Gal.
- Tai jau visi atvažiavo?
- Ne, - įsiterpė Eliotas. - Eik ir padėk mums ruoštis.
- Ok.
Šiaip ne taip išsiropščiau iš lovos ir nukėblinau į apačią. Aš su Džesika paruošiau užkandžius: sumuštinukus, gėrimus. Su dėjome į dubenėlius traškučius, bandeles, riešutus. Na ir aišku reikia nepamiršti sėmkyčių. Mano mėgstamiausių...
Nutarėme, kad filmus žiūrėsime viename iš laisvų miegamųjų, nes ten yra žiauriai didelė lova, sofa ir krėslai. Bet ne taip svarbiausia. Tame kambaryje yra pats didžiausias televizorius. Sunešėme ten skanėstus, pagalves, paklodes ir visa kita. Aš dar atidariau langus, balkono duris, kad būtų daugiau vasariško oro.
Aišku kaip visada, aš nesusilaikiau ir pagriebiau vieną spurgą. Džesė su Eliotu trumpam kažkur dingo. Balandėliai... Netrukus išgirdau durų skambutį. Greitai nulėkiau prie durų ir ten išvydau Martį su Ele:
- Pagaliau!!! - sušukau. - Jau buvau užmigus.
- Nejuokauk,
- Rimtai, - nesusilaikiau ir nusijuokiau.
- Nu geras.
- Tai užeikit. Džesė jau irgi yra.
Kai įėjome į kambarį, Elė net aiktelėjo:
- Kokie namai.... Kaip čia gražu... Kad tik nepasiklysčiau.
- Nepasiklysi.
- Gerai, o kur tualetas?
- Yra čia už kampo, - parodžiau pirštu.
- Ok, varau, nes nebeišlaikysiu, - ji nusišypsojo ir nubėgo.
Likome vieni: ar ir Martis.
- Tai sakai miegojai?, - nesulaikė jis šypsenos.
- Tai kad labai vėlai vakar grįžom.
- Nu jo. Kur pasidėti daiktus?, - parodė ji į didelę tašę.
- Bet kur. Galėsi nunešti į kokį kambarį. Bet ko jūs tiek čia prisikrovėte?
- Filmai, dantų šepetėliai, Elė prisikrovė drabužių.. ir... - Jis pradėjo knistis toje tašėje ir ištraukė dėžutę su sausainiais. - Štai. Elė juo kepė.
- Cool. Prisirysim tai nežinau kiek. Tai gal einam?
- Ok.
Nuėję į kambarį, pradėjome rinkti kokį filmą žiūrėsim pirmiausiai. Nusprendėme, kad tai bus kokia nors komedija. Siaubiakai bus vakare.
- O labas, Marti, - pasisveikino Eliotas.
- Labas.
Džesė prisėdo šalia apžiūrėti, kokių filmų turime.
- Kur man eiti?!!! - iš apačios pasigirdo Elės balsas.
- Einu ją atvesti čia, - tarė Džesika ir nuėjo.
Net gera pasidarė, kai jos grįždamos į kambarį plepėjo kaip senos pažįstamos. Jau spėjo susidraugauti. O ir Eliotas visai gerai sutarė su Marčiu. Netrukus visi jau žiūrėjome filmus. Nors nelabai ką ir žiūrėjom. Plepėjom, juokėmės, krėtėm nesąmones. Dar žaidėm "Tiesa drąsa". Kaip kokie maži vaikai.
- Einam šaradų pažaist?, - paklausė Džesė.
Tiesą sakant, iš jos to nesitikėjau. Man ji priminė šiek tiek fyfutę, tad...
- Baik bajerius, - atsakė Eliotas.
- Davai einam pažaist..., - prisijungė ir Elė.
- Nu aš nieko prieš, - tariau. - Kaip tau, Marti?
- Galim. Tik nelabai atsimenu kaip reikia žaisti.
- Nu ok. - nusileido ir Eliotas. - Jūs paruoškite korteles, o aš einu parūkyt.
- Ot koks... - susiraukė Džesė.
- Tu rūkai? - nustebau.
- Nu jo.
- Ir nieko nežinojau..
- Nu gerai. Einu į balkoną. Palydėsi, Marti?
- Ok.
Na, o mes likom ruošti kortelių su žodžiais.
- Mergos, gal reikėtų užkąsti kokio rimtesnio maisto? - tarė Džesė. - Nes man jau pilvą skauda.
- Picų galim užsakyti.
- Aj nu... Čia rimtas maistas... - nusijuokė ji.
- Šiandien nėra mamos, tad ji nieko nepagamino. Ir šiaip pas mus būna retai kada ko normalaus pavalgyti. Pietaujame kavinėse. Einu užsakysiu keletą šeimyninių.
- Ok. Tik man be grybų, - įsiterpė ir Elė.
***
Skamutis į duris.
- Tikriausiai jau atvežė picas, - tariau ir nieko nelaukusi nubėgau į apačią.
Tačiau tai buvo ne pica.
- Labas, mama.
- Labas. Ar yra svečių? - pamačiusi batus prie durų paklausė ji.
- Taip. Nakvos keli mano ir Elioto draugai. Bei Džesė...
- Aišku. Štai čia jums šis tas, - tarė mama ir padavė man voką.
- Nu ačiū. O kas čia?
- Atidaryk ir pamatysi.
Atdariau. ir vos nenumiriau... Stovėjau apstulbusi nežinia kiek laiko. Tiesiog stovėjau ir žiūrėjau į bilietus. Tris bilietus: man, Eliotui ir Džesei. Bilietai į Braziliją.
- Ačiū, mam!!! - atsigavusi apkabinau ją ir puoliau bučiuoti. - Kada išskrendam?
- Pirmadienį ryte.
- Super. Ačiū ačiū ačiū....
Šypsena nuo vienos iki kitos ir nubėgau į viršų:
- Spėkit, kokią naujieną turiu?
- Gavom vieną picą papildomai? - paklausė Eliotas.
- Baik juokus. Nu dar kartą spėkit.
- Laimėjai ką nors?
- Ne...
- Tai iš kur mums žinoti?
Tuomet aš pamojavau bilietais
- OMG, - Džesė su Ele pradėjo šokinėti apsikabinusios iš laimės.
- Tai vat. Šiandien bus tūsas, o toliau jau ruošimės kelionei.
- Hm... - sukrenkšėjo Eliotas.
- O taip. - linksmai tarė Džesė. Paliko Elę ramybėje ir priėjo pabučiuoti Eliotą.
Apsikabinome ir mes trys. Tada Martis tyliai man tarė į ausį:
- Ten tai pamatysi kokie vakarėliai būna. Jūsų klubiukai neprilygsta mūsų linksmybėms.
- Tikiu...
Vėl skambutis į duris.
- Dabar tai jau tikrai picos, - tarė Džesė ir nulėkė jų paimti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą