Lėtai atsikėliau, nes mane kaip magnetą kas traukė prie žemės. Reikia kaip nors prasijudinti. Dar užmigsiu vidury kambario ar dar kur nors. Besirąžydama nukėblinau į vonią ir su lediniu vandeniu Nusiprausiau veidą. Iš karto atsigavau. Tuomet pabaigiau prausti, tvarkytis. Apsivilkau šviesiai melsvus džinsus ir pilką maikutę. Nepamiršau ir žalsvo megztuko. Nors ir vasara, bet naktimis būna šalta. Ypač man, kai aš tokia šalčmirė. Mano rankos visada būna šaltos. Na kartais ir pasitaiko išskirtinių atvejų, kai jos būna šiltos. Bet tada visiems žmonėms būna šalta, tik ne man. Na žodžiu, su mano kūno reagavimu į orą yra kažkas ne taip.
Kol šukavausi plaukus, prisiminiau visą praeitą savaitę. Ji buvo tiesiog nuostabi. Kiekviena diena buvo kupina įspūdžių. Jos tikrai neįmanoma užmiršti ir bus tik patys geriausi atsiminimai apie ją. Aš su Marčiu buvau teisi. Pasiekėme savo tikslą. Dabar jau pirmadienio naktis ir aš už dviejų valandų išskrendu į Braziliją. O ten prasidės naujas gyvenimo tarpsnis. Be Niujorko, be išdavysčių, be melo, be aukštuomenės. Būsiu tik aš ir mano geriausi draugai. Toli nuo šito pragaro...
- Labas ryrtas, - pasisveikino mama, kai atėjau į viruvę.
- Mhm, - išleidau šiokį tokį garsą.
- Jau norėjau eiti tavęs žadinti.
- Kur Eliotas?
- Išvažiavo pas Džesę. Netrukus turėtų atvažiuoti. Ko valgysi?
- Pasidarysiu sausų pusryčių.
- Na jau ne. Kelionė ilga, tai ir pavalgysi normaliai. Iškepsiu tau omleto.
- Ok. - atsisėdau ant kėdės, pasirėmiau galvą rankomis ir ramiai sėdėjau.
- Tai dabar ramiai paatostogausi, o grįžusi vėl kibsi į darbą.
- Mhm, - nelabai įsivaizdavau, ką ji sakė. Tiesiog snaudžiau toliau.
- Štai ir omletas, - tarė mama, padėjusi lėkštę ant stalo.
- Ačiū, - paėmiau šakutę ir pradėjau valgyti.
Skambutis į duris.
- Einu atidarysiu. Tikriausiai tai Eliotas su Džese.
- Ok, aš baigsiu valgyt.
***
- Ami, greičiau ateik. Mes jau važiuojam!!! Negi tu nori pavėluoti!! - šaukia Džesė.
- Nu tai padėkit kas nors. Aš nepatempiu tokio lagamino!!!
- Eik, padėk, Eliotai, - paliepė mama.
- Nu ok.
Kol Eliotas nešė lagaminą į automobilį, aš pribėgau prie mamos:
- O kur tėtis? Nepalydės jis mūsų?
- Ne. Juk jis daug dirba ir yra labai pavargęs. Tegul pamiega.
- Aišku.
Kelionė iki oro uosto visai neprailgo. Klausėmės muzikos, aptarinėjome viešbučių kambarius. Aš būsiu viena milžiniškuose apartamentuose. Visai šaunu. bet manau, kad grįšiu tik pernakvoti. O Eliotas su Džese bus atskirai. Labai gerai, kad mama mums paliko pasirinkimo laisvę. Galėjome pasirinkti, kuriame mieste atostogausime. Aišku pasirinkome tą, kuris yra arčiausiai Marčio ir Elės namų.
- Na sėkmės, vaikučiai, - apkabino mus mama. - Aš jus dar palydėčiau, bet man reikia skubėti ruoštis dėl naujos kolekcijos pristatymo. - patys susitvarkysite.
- Tai aišku, mam. Atia.
- Iki. Geros jums vasaros. Saugokit vienas kitą.
Ir po šių žodžių mama apsisuko ir išėjo iš oro uosto.
- Tai gal prisėdam? dar reikia Marčio sulaukti. - tarė Džesė. - Labai pavargusi aš. Vos ant kojų pastoviu.
- Einam atsisėsti, - ir visi patraukėme link krėslų.
- Ami, pasiėmei tą suknelę, kurią priverčiau pirkti?
- Mhm, bet nemanau, kad bus ją kur vilktis.
- Bus. Pamatysi.
- Nu žiūrėsim.
- Aloha!!! - po kelių minučių prie mūsų pribėgo Elė. Seniai jūs mūsų čia laukiat?
- Laba. Ne, ką tik atvykom. Kur Martis? - pasiteiravau.
- Jis ateina, - Elė parodė į artėjantį Martį pirštu. Vargšelis velka kelias tašes bei didelį lagaminą.
- Einu padėti, - Eliotas nuskubėjo prie Martyno.
Kai visi pasisveikinom, pradėjom ruoštis kelionei. viską susitvarkėm, atsisėdom lėktuve ir pakilom.
Palikom Niujorką beveik trims mėnesiams. Palikom visus rūpesčius ir kasdienišką gyvenimą mums už nugarų. Dabar mes skrendam. Skrendame įvairiomis prasmėmis...
_________
Nepamirškite komentarų. Man labai įdomu sužinoti, ką jūs galvojate.
2 komentarai:
Pasakiškai kuri :*
Ačiū
Rašyti komentarą