- Nors ir nekoks, bet vis tik vanduo, - tarė Elė.
Po šių žodžių aš į ją atsisukau:
- Kaip tai nekoks?
- Čia gi daug chloro.
- Nu jo... Varom pačiaužyti tuneliais?
- Aišku.
Ir tada aš įsižiūrėjau į jų kūnus. Jie buvo tobuli. Tiesiog nepakartojami, sportiški, o ypač Martynas. Koks jis..Hmm... Suaugęs. Ir Elė liekna ir labai grakšti.
- Tu labai graži, - tarė Martis.
- Ačiū, - šiek tiek pasimečiau.
Na paskui laiką leidome tikrai smagiai. Išbandėme visus atrakcionus, pirtis, tad kad kiek nors pailsėtumėme, nuėjome į džekuzį, užsisakėme kokteilių ir atsipalaidavome.
- Mes ir čia būsime dar penkias dienas, be šios. Kaip ir tu, - tarė Elė.
- Kodėl Martis sakė, kad būsite dar dvi savaites.
- Mama išskrenda į Graikiją. Sako darbo reikalai, bet netikiu. Turbūt susirado kokį diedą, tai mes jai dabar tik našta.
- Tai gerai. Namo greičiau grįšite.
- Mhm. Bet bus sunku tave palikti čia, - tarė Martis.
- Ištvėriau beveik šešiolika metų. Tai pakentėsiu dar kažkiek.
- O jeigu... Nors ne. Tai būtų tikras absurdas, - taip ir nepasakė ko norėjo Elė.
- Sakyk gi.
- Jeigu tu kaip stovyklą pasirinktum Braziliją?
- Bet ar yra kur netoli jūsų stovykla? - paklausiau.
- Ne, bet yra turistinis miestelis, - turbūt ir Martynas suprato Elės mintį.
- Ir??
- Nagi, Ami, juk tu gal gali pasirinkti kelionę į Braziliją vietoj stovyklos. Tada turėtumėme daugiau laiko.. Ir pamatytum kaip gyvename.
- Bet... Na nežinau.
- Juk būtų taip šaunu!!! - entuziazmu jau užsidegė Elė.
- Paklausykite. Jei mama neleidžia mano brolio, kuriam jau septyniolika, su mergina į Europą, tai ką jau kalbėti apie mane?
- O jei jūs kartu ten vyktumėte??
- Na nežinau...
- Bet pabandyti verta. Juk niekas per galvą už tai neduos.
- Pagalvosiu. reikės pakalbėti su Eliotu.
- Būtų puiku. Tu tada sužinotum ką reiškia tikras gyvenimas, - baigė Elė.
***
Na dieną praleidome tikrai smagiai. Buvome dar picerijoje. Apsilankėme vienoje dailės galerijoje. Vėliau Elei vėl reikėjo eiti į kažkokias paskaitas, tad likau su Marčiu.
- Dar nenoriu namo, - tariau.
- Patikėk, aš irgi.
- Gal palydėk mane į foto parduotuvę?
- O ko? Maniau, kad viską ko tau reikia turi savo slėptuvėje.
- Taip. Tik ne rėmelius ir albumus.
- Na tai einam.
Parduotuvėje išsirinkau nemažai daiktų, kad vos viską panešiau, tad dalį prekių perėmė Martynas. Kai priėjome mano namus, buvo jau septynios valandos vakaro ir aš buvau žiauriai pavargusi.
- Na tai iki rytdienos.
- Iki,- tariau ir aš.
Kai jau pradėjau eiti link namų durų išgirdau:
- Tu gal pagalvok apie Elės pasiūlymą. Manau, kad jis visai neblogas.
- Ok.
Gal tas pasiūlymas bandyti keliauti į Braziliją tikrai geras. Bet ar sutiks mama? O svarbiausia Eliotas su Džese. Nuo jų trijų priklauso ar aš ten keliausiu. Nuėjau į savo kambarį, prieš tai pasiėmusi iš virtuvės pyragaičių, ir įsijungiau kompą. Ilgai prie jo nebuvau. Nuėjau į savo el.paštą. O kiek žinučių!!! Žurnalistai, "draugai", pažįstami, bendraklasiai. Kol visas perskaičiau ir daugumą atsakiau praėjo valanda tai tikrai. Tuomet ruošiausi eiti į studiją gaminti naujausių nuotraukų. Ir tada pagalvojau: "Kodėl gi nepabandyti? Juk per galvą tikrai negausiu". Tada čiupau telefoną ir paskambinau Eliotui:
- Alio?, - atsiliepė jis.
- Labas, kada grįši?, - paklausiau.
- Vakare, o ką?
- Man reikia pakalbėti su tavimi.
- Tai klok.
- Noriu susitikti.
- Mmm... Ok, atvažiuok. Mes Lotus klube.
- Ok. Laukite. Rengiuosi ir važiuoju.
- Tai iki.
***
Už pusvalandžio mano taksi sustojo prie "Lotus". Didelė iškaba jau mirgėjo iš tolo ir kvietė žmones ateiti čia pasilinksminti.
- Kiek bus?
Vairuotojas man pasakė kainą ir kai susimokėjau, aš išlipau iš automobilio. Giliai įkvėpiau prie įėjimo, norėdama atsipalaiduoti. Juk vis dėlto manęs laukė pokalbis dėl svarbios kelionės. Tačiau vos tik giliai įkvėpiau, užsikosėjau. Cigarečių, išmetamųjų dujų kvapas mane erzino. Pradėjau brautis pro eilę, norėdama patekti į vidų. kai prasibroviau į priekį mane sustabdė sargybinis:
- Kur susiruošei?
- Kurgi daugiau. Į vidų. Ten mano brolis Eliotas Emers`as.
- Aišku. Prašome užeiti. Minėjo, kad ateisite, panele.
- Ačiū.
Ir mane praleido į vidų. Taip.Mums, turčiams atviros visos duris į bet kokį klubą, nepriklausomai kiek metų. jei tavęs neatpažįsta koks apsauginis, į kišenę užtenka įdėti porą gražių vertingų popierėlių. Taip... Pinigai gali viską.
Viduje nesunkiai suradau Eliotą, nes jis buvo prie VIP staliuko. Kaip visada.
- Labas, - tariau.
- OOo... Sėsk.
- Kur Džesė?
- Nosytę pudruoja. Nesuprantu, ką jūs ten taip ilgai veikiate tuose tualetuose?
- Pats ką tik sakei. PUDRUOJASI ir... Apkalbinėja.
- Tai kokiu reikalu man sutrukdei vakarą?
- Dėl kelionės.
- Palauk.. Gal ko išgersi?
- Pats žinai, kad ne. nesuprantu ko dar siūlai.
- Nu, ok. tai kas dėl kelionės?
- Ar tau būtina vykti į Europą, ar tinka kur kitur?
- Būtų gerai į Europą. O ką?
- Supanti, mama man liepia išsirinkti stovyklą, bet aš labai noriu į Braziliją ir ten manęs vienos tikrai neleistų. Jeigu...
- Pala pala. Kur tu suki?
- Na jei jums svarbu pabūti užsienyje, tik ne čia, tai galėtumėme keliauti kartu į Braziliją.
- Nu ne... Aš noriu vienas su Džese. O dar tave ant pečių užsikrauti. Žinai kas man būtų, jei tau kas atsitiktų?
- Ne, bet paklausyk. tau manimi rūpintis nereikės, aš jums netrukdysiu. Prašau...
- Tai ką tu ten veiksi??
Na ir papasakojau viską apie Martyną ir Elę. Na beveik viską, bet pagrindinius faktus teko Eliotui sužinoti.
- Ne, - galų gale tarė jis.
- Gerai, tada aš tuoj mamai pasakysiu kur tu trankaisi ir nesistengsiu, kad tave išleistų į Europą.
- Tu maža...
- Pats privertei, - nusišypsojau. - Prašau, Eliotai, kiek aš tau padėjau. nė nebeįmanoma suskaičiuoti. O tu bent tą vieną kartą gali dėl Manęs pasistengti.
- Nu gerai. Įkalbėsim mamą leisti mus į Braziliją, bet pirmiausia reikia perkalbėti Džesiką.
Na ją perkalbėti buvo lengva. Tiesą pasakius, jai ši mintis net labiau patiko. Taigi pirmas didelis žingsnis jau žengtas. Liko dar didesnis... Mama.
- Tai aš jau eisiu, - tariau.
- Palauk, - tarė Džesė. - Pasilik. noriu labiau susipažinti su vaikino seserimi.
- Jo, pasilik, - tarė Eliotas. - Ateis dar vienas draugas, tad viena nebūsi. O namo grįšim kartu.
- Na nežinau...
- Taigi tavo vaikinas nieko nesužinos, - nusijuokė Eliotas.
- Juk sakiau, kad jis yra geras mano draugas, - supykau.
- Dabar draugai, o paskui ir daugiau. Patikėk.
- Gal baik ką?
- gerai gerai. Tai pasiliksi?
- Bet iki vidurnakčio grįšim?
- Oky.
- Tai tada pasiliksiu.
Taip... Iki vidurnakčio turėjau grįžti, nes ryt turiu būti žvali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą