Nubudau aštuntą valandą. kaip tik laiku. Kelias minutes pasivartaliojau lovoje, paskaičiau kelis knygos puslapius. Viskas atrodė taip ramu ir tvarkinga. atsikėlusi apsivilkau chalatą ir įsijungiau muziką. Klausiausi jos vos ne visu garsu. Vis tiek nieko neprižadinsiu. Tėvai jau išvažiavę, o Elioto kambarys kitame namo gale. Dar niekada nebuvau tokia rami ir atsipalaidavusi. Vienu žodžiu, kaifavau!
Atrodo, kas gi čia ypatingo. Juk tai eilinis rytas. Tačiau ne man. Tai pirmasis rytas, kai žinau, kad nebeesu viena.
Šokdama nuėjau į vonios kambarį ir nusiprausiau bei apsitvarkiau. Liko apsirengti, pavalgyti.. Nors ne. Pradėsiu bėgioti. Taip. Kiek dabar valandų? Tik aštuonios trisdešimt. tikrai eisiu ir pabėgiosiu pusvalandį. Greitai apsivilkau treningus, apsiaviau sportbačius. ir... Reikia nepamiršti muzikos.
Pasiėmiau Mp3 ir išėjau į gatvę. bėgsiu link parko ir atgal. susidarys koks pusvalandis. Nieko nelaukusi pasileidau.
Buvo visai gera. Ryte nėra tiek daug automobilių, tad bėgau niekieno netrukdoma. "Šaunu, Amelija!", galvojau, "Pagaliau gavai tai, apie ką svajojai". Norisi atsistoti vidury gatvės ir rėkti. rėkti iš džiaugsmo. Ir staiga aš supratau, kodėl pradėjau bėgioti. Tiesiog taip išlieju dalį savo energijos, kuri tiesiog liejasi per kraštus!
***
Namuose teko dar kartą nusiprausti, nes papraikatavau tai kaip reikiant. Apsimoviau džinsus, užsidėjau maikutę. Su mikimauzu.
Atrodo juokingai, bet tokia jau pasitaikė. Na ir pasiėmiau ploną megztuką, nes ryte dar šaltoka. Na dar į rankinę įsidėjau ir kitus daiktus, tarp jų ir fotoaparatą, kad paskui nereikėtų. Na liko tik pavalgyti. Nuėjau žemyn ir išsikepiau karštų sumuštinių. Dar pasidariau kakavos. Daug kakavos.
Netrukus atėjo ir dešimta valanda. Išėjau į kiemą, kur manęs jau laukė Martynas. ir.. Elė!!!
- Kaip nuostabu, kad ir tu atėjai, - priėjusi dar apkabinau. Ir iš kur gi pas mane atsirado tiek drąsos?
- O kaip gi kitaip, - ji nusišypsojo.
- Labas, Martynai, - apsikabinome ir mes.
- Gerai, kad nevėluoji, - tarė jis šelmiškai. - Turėsim daugiau laiko.
- Aha... Tai nuo ko pradedame?
- Amelija, - jau kiek rimčiau tarė Elė, - prieš tai labai noriu atsiprašyti, kad ignoravau tave toje bibliotekoje.
- Viskas pamiršta. Aš net nepykau.
- Na gerai, merginos, kur einam?
- Na, Marti, šiemet dar nebuvom atrakcionuose, - nedrąsiai užsiminė Elė.
- Tai varom, - tariau. - Žinau labai gerų.
Pakeliui visai nemažai apie juos sužinojau. Martynas labai domisi veterinarija. Jis labai norėtų to mokytis. Ir baigęs mokyklą mėgins stoti į universitetą čia, JAV. Mat, pasakojo, kaime labai trūksta tokio specialisto ir žūsta labai daug gyvūnų. Ypač nuo brakonierių rankos. Tikrai žiauru. Be to, šios vasaros gale jam sueis septyniolika. Gaila negalėsiu pasveikinti.
Na, o Elei dar tik keturiolika. bet nesvarbu. Ji atrodo subrendusi ne pagal savo amžių ir išties protinga. Sakė, kad labai nori būti mokslininkė ir išrasti ką nors svarbaus žmonijai. Manau, ji tai gali.
na dar kiek papasakojau apie save. Atrakcionuose beveik nebuvo laiko kalbėti, nes lėkėm nuo vienų prie kitų atrakcionų. Smaginomės nežinia. O ir nuotraukų labai daug pridariau. Mes tik lakstėme, rėkavome ir valgėm saldumynus. ir daug LEDŲ! Žodžiu laikas prabėgo neįtikėtinai greitai, nors tame parke praleidome šešias valandas. Tiesą pasakius, atrakcionuose man buvo visada linksma. Praleisdavome čia su Sara nemažai laiko. BET ŠEŠIAS VALANDAS! Tai tikrai neįtikėtina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą