2010 m. gegužės 15 d., šeštadienis

18. Paslaptinga vieta (2 dalis)

Vakare, kai visi jau nusivarę nuo kojų išsislapstė kur nors nors ilsėti, aš priguliau prie baseino ant gulto. Norėjau dar prieš miegą pabūti gryname ore. Jau įsivaizduoju, kaip krentu į lovą ir lūžtu. Ochh, kaip gera bus. Žodžiu, man bemąstant apie šį bei tą, išgirdau žingsnius už nugaros. Ne juokais išsigandau, nes netikėtai prisiminiau tą vakarą ant suoliuko, kai susipykau su Sara. Brr... Šiurpas nukratė.
- Kas čia? - greitai atsisukau.
- Tai gi aš, - išgirdau Martyno balsą.
- Kitą kartą taip nesėlink, nes aš žiauriai išsigandau.
- Aš ir nesėlinau. Na bet kitą kartą eisiu kaip nors garsiau. Ką veiki čia?
- Aj. Šiaip guliu. Kur Viktorija?
- Namo išėjo, - jis atsisėdo ant gretimo gulto. - Kada jūs išvyksite?
- Greitai. Beveik už savaitės. O ką, lauki?
- Ne. Bet kaip greitai eina laikas.
- Mhm.
- Atsimeni, kai tu man parodei savo studiją, kur darai nuotraukas.
- Aha.
- Matai. Aš irgi turiu šiokią tokią vietelę. Norėčiau tau ją parodyti. Niekada aš ten nieko nevedžiau, bet norėčiau, kad tu pamatytum.
- Ou. Jei tau ten labai svarbu, tai nebūtina rodyti. Juk pas mane ten tik mažas kambariukas.
- Ne. Aš noriu.
- Na gerai. Tai einam? - atsistojau.
Jis nusišypsojo.
- Kas? - paklausiau.
- Šiaip ten keliauti reikia visą dieną.
- Aa....
- Matai, reikėtų su nakvyne.
- Tai taip toli?!
- Jo. Keliausi?
- Na.. Gerai.
- Tada ryt ar poryt?
- Nežinau. Gal ryt. Nes jau taip sudominai, kad ilgiau laukti negalėsiu.
- Tai gerai. Einam gal dabar susiruošti? Nes ryt anksti iškeliausim.
- Aišku.
- Palapinę aš paimsiu. Na ir ten kitus reikalingus daiktus.
- Kaip tu patempsi viską?
- Na kai kurie daiktai yra vietoje, nes aš ten dažnokai apsilankau.
- Gerai, o ką man imti?
- Tau reikalingus daiktus. Na ir jei liks vietos, gali įsidėti maisto.
- Gerai. Tau kur mes ryt susitiksim?
- Čia galim.
- Ok. Na tai aš tada einu ruoštis, nes reikia dar su Eliotu pakalbėti.
- Aišku. Labanaktis.
- Čiau.
Ir pasukome savais keliais.
Grįžusi į kambarį, iš karto paskambinau Eliotui ir praneiau, kad išvykstu, kad nesijaudintų. Tada pasiėmiau kuprinę, kurią spėjau nusipirkti žygiams. Įsidėjau porą šiltesnių drabužių ir kelis plonus. Susidėjau muilą ir kitus higienos reikmenis. Aišku, nepamiršau ir fotoaparato, mp3. Liko visai daug vietos, tad rytoj ryte, nusipirksiu nemažai maisto kelionei.
Kai susiruošiau, palindau po dušu. Atgaiva neapsakoma žodžiais ir kritau į lovą. Buvau teisi netrukus užmigau su mintimis " Kokia gi ta Martyno paslaptinga vietelė...".

Komentarų nėra: